20 metų, dar tik tiek, teikiu individualias konsultacijas žmonėms sunkiais gyvenimo momentais, ieškantiems, tobulėjantiems, besirūpinantiems savo sielos organais.

Bendradarbiauju su įvairiomis sporto federacijomis, profesionaliais sportininkais, treneriais bei įvairių sporto šakų teisėjais Lietuvoje bei kitose šalyse. Dvidešimties metų darbo patirtis su sportininkais apima platų sporto šakų spektrą. Tai yra sportininkai iš krepšinio klubų Lietuvoje, Europoje bei NBA, Europos lauko tenisininkai, „Dakaro“ lenktynininkai, karate, muay thai, taekwondo, rankinio, dailiojo čiuožimo, lauko, stalo teniso, futbolo, ledo ritulio, irklavimo, vandensvydžio sporto meistrai.

Skaitau paskaitas, vedu seminarus, įprasmindama juos praktikumais. Analizuoju komandų sutelktumo lygį, asmeninį efektyvumą naudodama naujausios komplektacijos Biofeedback ir Neurofeedback sistemą ir aparatūrą ir licencijuotus praktinės psichologijos metodus Europoje ir JAV.

Turiu kelių metų patirtį FIBA organizacijoje testuojant ir ruošiant tarptautinio lygio teisėjus pasaulio čempionatams. Esant aiškiai paralelei tarp sporto ir verslo, konsultuoju Lietuvos bei tarptautines verslo kompanijas, remiantis unikalia patirtimi tarptautinėse ir Lietuvos sporto organizacijose.

Rinalda Germaniene sporto psichologe
Rinalda su Ryto krepšininkais

Individualios konsultacijos

Sąveika su Žmogumi.

Kai skauda ne tik kūną, bet ir sielą. Arba kai skauda… nežinai, ką labiau – kūną ar sielą?

Būk kaip vanduo

Bruce Lee

Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys, vienas iš kertinių visatos gaivalų, visko pradžia, pirminė visos esaties būklė, pirmykščio chaoso atitikmuo.

Pasitelkdami vandens – vandenyno metaforą, galime aiškiau įsisąmoninti ir žmogaus paviršutiniškumą arba jo vidinę galią ir gilumą. Vanduo gali prisitaikyti prie kintančios aplinkos visomis fizikinėmis prasmėmis, keičiant savo formą, tūrį, temperatūrą. Audros metu pažvelgę į vandenyną, matysime aukštas, dūžtančias, lūžtančias, vėjo draskomas bangas. Šioje visumoje, dalykai, kurie atrodo dideli ir pavojingi paviršiuje – visumos atžvilgiu yra bereikšmiai. Didžioji vandenyno dalis yra neapsakomai milžiniška, gili ir rami.

Žmogaus sąmoningumas ir pilnatvė padeda jam susitapatinti su vandeniu, atrasti savąjį vandenyną. Tuomet mes suprantame, jog nesvarbu kokios bangos talžo mūsų valtis – kokį stresą ir iššūkius patiriame gyvenime – mes turime galimybę atrasti savąjį gylį ir erdvę, pasirenkant ramias reakcijas į visus išorinius dirgiklius ir emocijas. Tada mes nebesame talžomi minėtų bangų, o priimame jas tokias – kokios jos yra.

Mokėti pasiekti savo dvasios gelmę, kad atsidusti iš visos iš širdies… kad įveikti savo fizinį ir psichologinį nuovargį ir liūdesį, „perkrovą“ ir… palikti ramybėje SAVE… palikti ramybėje KITUS… Šioje išmintyje slypi didi galia.

„Atodūsis

Kur dykumos,
Ten Dievas
Vienišas,
Žiaurus
Ir piktas.
Kur Skroblaus smėlis,
Ten dievai:
Linksmi,
Atlaidūs
Ir kažkiek patvirkę.
Palieski Juos,
Tačiau tik tiek, Kiek reikia Tavo delnui.
O visa kita
Palik ramybėje –
Tai tebūnie…“

Arvydas Šliogeris

Sporto psichologija

Sąveika su Sportininku, Treneriu.

Sporto psichologija kasdieniame gyvenime yra terminas. Psichologija gyvenime yra kasdienis sportas.

Svarbiausios formulės sporte įgyvendinimas: Maksimalus pasiekimas = Maksimali koncentracija + Maksimalus atsipalaidavimas.

Sportas simboliškai yra karo atmaina. Karui reikia gerų karvedžių, sportui – gerų sportininkų. Apie VIII a. p. m. e. poetas Homeras kalbėjo apie visuomenę, aukštinančią didvyriškumą ir konkurencinę dvasią, vertinančią karinį meistriškumą ir atletiškumą. Antikos laikais vienintelis atleto tikslas buvo iškovoti „Nikę“, tai yra pergalę. Sportininką galėjo patenkinti tik pergalė, nes tik ji visiškai atskleidė asmens fizinį bei moralinį pajėgumą. Šiandien svarbiausi išgyvenimai sporte apima kur kas didesnį kontekstą ir yra susiję su laiku, dabarties momentu, nerimu, valia, pasitikėjimu savimi, tikėjimu, sugebėjimu greitai atgauti fizines ir psichines jėgas, iššūkio jausmu, buvimu komandoje. Šie žmogaus buvimo pagrindai kiekvieną akimirką „dalyvauja“ ne tik sportinėje veikloje, bet ir bet kurioje gyvenimo srityje. Tik reikia juos atpažinti ir suvokti.

Sporto psichologija kasdieniame gyvenime yra terminas.
Psichologija gyvenime yra kasdienis sportas.

Pasirūpink savimi. Pasirūpink savo siela ir kūnu. Kuo ankščiau, tuo geriau. Gyvenimo kelias yra bėgimo takelis į vieną pusę. Mes bėgame ir bėgame link – TEN. Vieni bėga už mūsų, kiti prieš mus. Vieni mus pasiveja ir aplenkia, kitus aplenkiame mes. Ir visi, ankščiau ar vėliau pasieksime finišą ir pasieksime didžiausią mūsų gyvenime pralaimėjimą – mirtį. Kiek sportininkas pasirenka būti sąmoningas ir turėti aiškią intenciją būti daugiau, negu jo pasirinkta sporto šaka, DAUGIAU, negu jis – sportininkas – šiame vieninteliame jo gyvenime? Aš kalbu apie jo visą gyvenimą, o ne tą trumpą sportininko gyvenimo laikotarpį, apie 10 – 20 – 30 metų, kuriame jis su entuziazmu ir nusiteikimu išspaudžia save tiek, kad lieka niekam nebereikalingas, nuleistais skaudančiais pečiais ir rankomis, išeikvotais sąnariais, skausmo sukaustytomis nugaromis, kartais prasigėręs, o kartais dar ir beturtis. Nežiūrint to, kad kai kurių sportininkų pelningų kontraktų, jei jie neturi gero išsilavinimo ar neužsiima savęs pažinimu ir tobulinimu, rizikuoja tapti niekuo. Deja labai dažnai taip ir nutinka: jie sąlyginai turi daug pinigų, bet neturi jokio prasmingo gyvenimo ir turi ieškoti naujo pagrindo, o tam pirmiausia reikalingos pakankamai išlavintos smegenys, dvasinis stuburas ir raumenų čia reikia mažiausiai. Gerai, jei sporte pasitaiko išsilavinęs žmogus, kuris turi ką veikti. Pavyzdžiui, Andresas Iniesta Luchanas, Ispanijos rinktinės saugas, baigė biologijos studijas, garsusis treneris Davidas Blattas baigė universitete anglų literatūros studijas, Brazilijos rinktinės kapitonas Socratesas, 1982-ųjų pasaulio futbolo čempionato dievaitis, buvo pediatras, Myron Rolle, amerikietiško futbolo žaidėjas tapo neurochirurgu, buvęs profesionalus kanadiečių rinktinės ir NBA krepšininkas Styvas Nešas Viktorijos universitete apsigynė teisės daktaro laipsnį, Pau Gasolis baigė Barselonos medicinos mokyklą. Galima būtų rašyti daug kitų pavyzdžių, įkaitant ir lietuvius, kurie neapsiribojo vien tik sportu.

Praktikoje susiduriu, jog ilgalaikėje perspektyvoje labiau profesionalaus sporto gyvenime pasiseka tiems, kurie ieško atsakymų neskubėdami, kantriai pasigilindami, kurie nuosekliai ir kantriai stiprina dvasinį stuburą, nekaltina kitų, turi kantrybės, turi savigarbos ir gerbia kitus. Pasiseka sportininkams, kurie pirmiausia yra geri, nuolankūs, atjaučiantys kitą žmonės. Tik tada galimi būtinieji humaniški, psichologiškai niuansuoti santykiai tarp trenerio ir sportininko, sportininko ir federacijos vadovybės, aptarnaujančiojo personalo, sportininko ir sirgalių.

Deja, daugeliui visko reikia greitai ir dabar. Psichologinė stiprybė – tai ne greitas maistas. Kad būti daugiau negu „aš toks esu“ šiandien , reiktų „gero maisto“ ir „kramtyti“ reiktų ilgai. Kitu atveju, teks nusivilti. O kai ateina nusivylimas, atveria kelius visiems kitiems žmogų ardantiems dalykams: baimei, nerimui, pykčiui, pavydui, kaltei, gėdai. Nėra nieko labiau pažeidžiamo, kaip nusivylimas. Be sąmoningumo ir aiškios intencijos – nieko DAUGIAU nebus. Valios buvimas būti daugiau negu sportininku ir yra jo gyvenimo tragedija arba komedija – kaip pažiūrėsi.

Veiklos sritys

Sportininkų asmenybės profilio sudarymas, remiantis patikrintais ir praktinės psichologijos įrodytais metodais ir testais. Psichologinio klimato, komandinio darbo – sutelktumo, streso lygio testavimas, įvertinimas.

Skaitau paskaitas, vedu seminarus įvairių sričių sportininkams, treneriams bei teisėjams Lietuvoje ir kitose šalyse. Pagrindinis fokusas – maksimalaus pasiekimo principai sporte, treniravime, teisėjavime.

Nagrinėjama maksimalaus pasiekimo sporte fenomenai: psichinė savireguliacija, nerimo ir dėmesio koncentracijos įsisąmoninimas ir stiprinimas (pasitelkiu neurofeedback ir biofeedback aparatūrą). Kalbama apie „Flow“ fenomeną, emocinę inteligenciją, funkcionalaus ego panaudojimą, principą „Čia ir dabar‘, pasitikėjimą savimi, meilę ir tikėjimą.

Psichinė savireguliacija, intensyvus dinaminis grupės formavimas, progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija.

Kiekvienas sportininkas, pirmiausia, yra žmogus, todėl, pirmiausia, jis susiduria su savo žmogiška prigimtimi, su savo „Aš“, su savo Ego. Viena vertus, kiekvienas „Aš“ ieško ramybės ir darnos, tačiau kita „Aš“ dalis visada ieško konfliktų. Tie vidiniai, išoriniai konfliktai žmogų išderina, išsekina. Jis pyksta, konfliktuoja, neigia, ginasi, kaltina kitus ir pan. Kartais apie tai verta pasikalbėti su specialistu.

Konsultuoju Skype‘u.

Rinalda German - psichologija versle

PSICHOLOGIJA VERSLE

Sąveika su Verslu.

Kad netapti „metodiško intelekto kastratais“, kad neprarasti žmogiško paprastumo ir prieinamumo, kad nesusitapatinti su pinigais ir netapti „niekuo“. Kad spręsti reikalus ne emocijų, bet dvasios stiprybės pagalba. Kad „nevaidinti“, o būti.

Kad būti versle daugiau, negu „AŠ“ ir mano „BABKĖS“, tikriausia, reiktų nuolat rūpintis kitais, mokėti dalintis (yra toks platus terminas: socialiai atsakingas verslas) ir neapleisti savo sielos. Na, iš tikrųjų, koks kam skirtumas kokiais batais vaikštai po Paryžių ar Romą. Niekam nerūpi. Išlikti oriu versle šiame postmodernistiniame vartotojiškame pasaulyje yra iššūkis. Išreikšdama rūpestį ir kritiką kultūros ir tradicijų puoselėjime kai kuriuose šiuolaikinio verslo objektuose, pasiremsiu šviesios atminties filosofo Arvydo Šliogerio tekstu:

„Netikslu sakyti „vartotojų visuomenė“. Kiek žmogus yra bevaisio ir beribio geismo kamuolys, tiek jis visada ir esmingai yra naikintojas, vadinasi, ir vartotojas. Dabartinio totalitarinio bendruomeniškumo pamatas ir aukščiausias tikslas yra totalinė gamyba, ne kaip ekonominis fenomenas, o kaip beviltiškos anestezijos beviltiško įveikimo beviltiška priemonė, vadinasi, kaip metafizinė veikla, turinti kompensuoti juslinio intensyvumo nususimą, hominido – mašinos distrofiją, sielos išblėsimą ir sąmonės perteklių. Reikia turėti galvoje, kad vartojimas irgi gaminamas – jis aktyvus, netgi isteriškai aktyvus, o ne pasyvus, ir būtent taip vartojimą reikia traktuoti jį suprantant tradiciškai: kaip paprastą Kito neigimą“.

Privataus sektoriaus įmonių tikslai, veiksmai ir požiūris vienareikšmiai yra susijęs su vadovo, darbuotojų dvasiniu turtu. Jei lieka tik perdirgintos juslės, garbėtroškos laukas, aistra iš gyvenimo gauti daugiau, nei žmogus geba suvartoti, godumas, puikybė ir išlepimas – atsiranda nervinis ir psichosomatinis silpnumas, kuris transformuojasi į liūdesį, pyktį, nusižeminimą, kito puolimą, kaltę, gėdą, nepasitenkinimą. Tada dažniausia žmogus užgniaužia save, ypač vadovai, kad tik „atrodyti kietu“. Kietumo lieka nebent dėl įsitempusių raumenų dėl nesugebėjimo tvarkytis su emocijomis, užlaikomo kvėpavimo ar ašarų. Kas toliau? Toliau „Aggression. Addition. Depression“(Agresija. Priklausomybė. Depresija). Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, sekso, pornografijos, apsipirkinėjimo, socialinių tinklų, medijos.

Pradžiai, pakankama būtų pasirūpinti sąžine? Kad įgyti šį dvasios organą, na, reiktų išeiti iš „TO“ nekintančio, pastovaus ir tobulo gyvenimo, o tiksliau, iš to „suknisto vartotojiško proto „marazmo“.

Aš esu, kai turiu pinigų. Mano „bŪ‘itis“ nulemta. Būti ar nebūti, priklauso nuo pinigų kiekio.

Kai nėra sąžinės, Būtis tolsta ir, ankščiau ar vėliau, ir pats „kiečiausias verslininkas“ lieka su nuogu užpakaliu.

Veiklos sritys

Vadovų, darbuotojų asmenybės profilio sudarymas, remiantis patikrintais ir praktinės psichologijos įrodytais metodais ir testais. Psichologinio klimato, komandinio darbo – sutelktumo, streso lygio testavimas, įvertinimas.

Daugelį metų dirbdama su profesionalais sporte, įžvelgiu sporto ir verslo paralelę . Pagrindinis fokusas – maksimalaus pasiekimo principai sporte, treniravime, teisėjavime, versle nuskamba specifiškai naujai.

Nagrinėjama maksimalaus pasiekimo sporte fenomenai: psichinė savireguliacija, nerimo ir dėmesio koncentracijos įsisąmoninimas ir stiprinimas (pasitelkiu neurofeedback ir biofeedback aparatūrą). Kalbama apie „Flow“ fenomeną, emocinę inteligenciją, funkcionalaus ego panaudojimą, principą „Čia ir dabar‘, pasitikėjimą savimi, meilę ir tikėjimą.

Psichinė savireguliacija, intensyvus dinaminis grupės formavimas, progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija.

Kiekvienas sportininkas, kiekvienas verslininkas pirmiausia, yra žmogus, todėl, pirmiausia, jis susiduria su savo žmogiška prigimtimi, su savo „Aš“, su savo Ego. Viena vertus, kiekvienas „Aš“ ieško ramybės ir darnos, tačiau kita „Aš“ dalis visada ieško konfliktų. Tie vidiniai, išoriniai konfliktai žmogų išderina, išsekina. Jis pyksta, konfliktuoja, neigia, ginasi, kaltina kitus ir pan. Kartais apie tai verta pasikalbėti su specialistu.
Konsultuoju Skype‘u.

Rinalda German psichologijos diskusijos

Paskaitos ir mokymai

Sąveika „MES“.

Diskusija. Pirmiausia užduok klausimą sau. Užduok klausimą kitam ne dėl to, kad smalsu, bet dėl to, kad svarbu.