Sąveika su Verslu.
Kad netapti „metodiško intelekto kastratais“, kad neprarasti žmogiško paprastumo ir prieinamumo, kad nesusitapatinti su pinigais ir netapti „niekuo“. Kad spręsti reikalus ne emocijų, bet dvasios stiprybės pagalba. Kad „nevaidinti“, o būti.
Kad būti versle daugiau, negu „AŠ“ ir mano „BABKĖS“, tikriausia, reiktų nuolat rūpintis kitais, mokėti dalintis (yra toks platus terminas: socialiai atsakingas verslas) ir neapleisti savo sielos. Na, iš tikrųjų, koks kam skirtumas kokiais batais vaikštai po Paryžių ar Romą. Niekam nerūpi. Išlikti oriu versle šiame postmodernistiniame vartotojiškame pasaulyje yra iššūkis. Išreikšdama rūpestį ir kritiką kultūros ir tradicijų puoselėjime kai kuriuose šiuolaikinio verslo objektuose, pasiremsiu šviesios atminties filosofo Arvydo Šliogerio tekstu:
„Netikslu sakyti „vartotojų visuomenė“. Kiek žmogus yra bevaisio ir beribio geismo kamuolys, tiek jis visada ir esmingai yra naikintojas, vadinasi, ir vartotojas. Dabartinio totalitarinio bendruomeniškumo pamatas ir aukščiausias tikslas yra totalinė gamyba, ne kaip ekonominis fenomenas, o kaip beviltiškos anestezijos beviltiško įveikimo beviltiška priemonė, vadinasi, kaip metafizinė veikla, turinti kompensuoti juslinio intensyvumo nususimą, hominido – mašinos distrofiją, sielos išblėsimą ir sąmonės perteklių. Reikia turėti galvoje, kad vartojimas irgi gaminamas – jis aktyvus, netgi isteriškai aktyvus, o ne pasyvus, ir būtent taip vartojimą reikia traktuoti jį suprantant tradiciškai: kaip paprastą Kito neigimą“.
Privataus sektoriaus įmonių tikslai, veiksmai ir požiūris vienareikšmiai yra susijęs su vadovo, darbuotojų dvasiniu turtu. Jei lieka tik perdirgintos juslės, garbėtroškos laukas, aistra iš gyvenimo gauti daugiau, nei žmogus geba suvartoti, godumas, puikybė ir išlepimas – atsiranda nervinis ir psichosomatinis silpnumas, kuris transformuojasi į liūdesį, pyktį, nusižeminimą, kito puolimą, kaltę, gėdą, nepasitenkinimą. Tada dažniausia žmogus užgniaužia save, ypač vadovai, kad tik „atrodyti kietu“. Kietumo lieka nebent dėl įsitempusių raumenų dėl nesugebėjimo tvarkytis su emocijomis, užlaikomo kvėpavimo ar ašarų. Kas toliau? Toliau „Aggression. Addition. Depression“(Agresija. Priklausomybė. Depresija). Priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų, sekso, pornografijos, apsipirkinėjimo, socialinių tinklų, medijos.
Pradžiai, pakankama būtų pasirūpinti sąžine? Kad įgyti šį dvasios organą, na, reiktų išeiti iš „TO“ nekintančio, pastovaus ir tobulo gyvenimo, o tiksliau, iš to „suknisto vartotojiško proto „marazmo“.
Aš esu, kai turiu pinigų. Mano „bŪ‘itis“ nulemta. Būti ar nebūti, priklauso nuo pinigų kiekio.
Kai nėra sąžinės, Būtis tolsta ir, ankščiau ar vėliau, ir pats „kiečiausias verslininkas“ lieka su nuogu užpakaliu.
Veiklos sritys
Vadovų, darbuotojų asmenybės profilio sudarymas, remiantis patikrintais ir praktinės psichologijos įrodytais metodais ir testais. Psichologinio klimato, komandinio darbo – sutelktumo, streso lygio testavimas, įvertinimas.
Daugelį metų dirbdama su profesionalais sporte, įžvelgiu sporto ir verslo paralelę . Pagrindinis fokusas – maksimalaus pasiekimo principai sporte, treniravime, teisėjavime, versle nuskamba specifiškai naujai.
Nagrinėjama maksimalaus pasiekimo sporte fenomenai: psichinė savireguliacija, nerimo ir dėmesio koncentracijos įsisąmoninimas ir stiprinimas (pasitelkiu neurofeedback ir biofeedback aparatūrą). Kalbama apie „Flow“ fenomeną, emocinę inteligenciją, funkcionalaus ego panaudojimą, principą „Čia ir dabar‘, pasitikėjimą savimi, meilę ir tikėjimą.
Psichinė savireguliacija, intensyvus dinaminis grupės formavimas, progresyvi raumenų relaksacija, autogeninė treniruotė, meditacija.
Kiekvienas sportininkas, kiekvienas verslininkas pirmiausia, yra žmogus, todėl, pirmiausia, jis susiduria su savo žmogiška prigimtimi, su savo „Aš“, su savo Ego. Viena vertus, kiekvienas „Aš“ ieško ramybės ir darnos, tačiau kita „Aš“ dalis visada ieško konfliktų. Tie vidiniai, išoriniai konfliktai žmogų išderina, išsekina. Jis pyksta, konfliktuoja, neigia, ginasi, kaltina kitus ir pan. Kartais apie tai verta pasikalbėti su specialistu.
Konsultuoju Skype‘u.
